- slūžyti
- ×slū̃žyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (l. służyć, brus. cлyжыць) intr.; WP9,31,62, SD1169, R, MŽ131, N, ŽCh3, Tat, L, Š 1. būti samdiniu, tarnauti: Ana su atgrįžiais slūžija po šviesias vietas J. Tu turi daug vaikų – leisk nors vieną pas mane slū̃žyti Žž. Slū̃žijau pas ūkinykus, katari bagotesni buvo Grv. Eik užsimauk vyžas, eik vėl pas Bleberį slū̃žyt! K.Donel. Ir paskyrė mum brolaičius karaliui slūžyti MitIV448(Šl). Tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Slūžykiat ponui su baime Mž503. ^ Slūžyti nenorėtumias, o gyventi nėra kuomi LMD. Dviem ponam negal slūžyt Sln. Velnias tegul slūžij, ne žmogus Sln. 2. daryti kam paslaugą, patarnauti: Mus, šešis liokajus, suskyrė slūžyti pietums Žem. Jis mokėjo slūžyt pri mišių VoL336(Bsg). Slūžyt visame gerame artimiemus mūsų PK18. O žydai … už tatai nedėkavojo nei lobiu savo kitam slūžijo BPII320. Versk mus kožnam mielai slūžyti Mž384. Ir slūžykiat vienas antram VlnE74. Ir sūnus nes žmogaus notejo, kad jam slūžytų, bet kad pats slūžytų Ch1Mr10,45. ^ Be šaknų, be žiedų visam svietu slū̃žiju (druska) Lz. 3. R189 [i]vykdyti kieno valią, garbinti: Slūžydama Dievui pasnykūsu ir maldosu dieną ir naktį VlnE19. O ponui jūsų Dievui slūžykite, tada jis tavo duoną ir vandenį peržegnos BB2Moz23,25. Eš neslūžiju balvonams, rankomis darytiems BBDan14,4. Mes tau (Dievui) … viernai slūžytumbim Mž126. 4. atlikti karinę tarnybą: Tai tamsta, slūžijęs vaiske, moki gerai maskoliškai? MitI234(Šd). Po dvejis metus slū̃žija armijoj Ml. 5. atlikti savo paskirtį: ^ I geležinis puodas du amžius neslūžy[ja] LTR(Vdk). 6. laikyti pamaldas: Bei Aaronas tur tą apsivilkti slūžydamas BB2Moz28,35. \ slūžyti; apslūžyti; atslūžyti; daslūžyti; išslūžyti; paslūžyti; praslūžyti; prislūžyti; užslūžyti
Dictionary of the Lithuanian Language.